SIELOS VEIDRODIS

Sielos veidrodis pritraukia keistus žmones...

Gražius... piktus... ir pavydžius...

Tai Dievas kalba su mumis sykiu

Žiūrėk - ar savo atvaizdą matai?

Taikliausias atspindys - tai artimiausi žmonės

Tėvai, vaikai ir vyras ar žmona...

Kai nusivylę ar nuliūdę...

Tiktais save tu pamatai!

Pykstu, kai žmonės abejingi! 

Tikrai? Nejau ir aš tokia? 

Ir nusivylus, kai vaikai tingi... 

Argi ir mano tai dalia?

Ar tikrai matau žmones 

Tokius, kokie yra? 

Ar visgi juos aš projektuoju

 Savo minčių galia?

Gal mano mintys piktos ir gauruotos?

Gal nepasitikiu visais?

Gal noriu būt pirma ir pavydėti?

Gal mėtausi AŠ kaltinimais įvairiais?

Tokia tiesa... baisi ji ar palaiminga,

Kad pradžioj išsigąsti pats savęs...

Po to, jau drąsiai susivokęs,

Imi atsakomybę į savas rankas!

Palaiminus kas rytą savo dieną

Žengiu į žmones su džiaugsmu!

Ir meile grįžta šypsenos iš lūpų

Kiekvieno gyvo padaro, kuriuo tikiu.

Sielos veidrodis! Baugus jis ir stebuklingas!

Parodo visą tiesą - sykiu!

Tereik suprast, mokėt pažint,

Ką Dievas siunčia per ženklus!

2017-01-21 (16)