KIEKVIENA MOTERIS - GĖLĖ

Kiekviena moteris – gėlė!

Savaip graži, savaip kvapni...

Lapuota ar spygliuota... sudžiuvusi...

Ar ką tik nuskinta... vis tiek žavi!

Vilioja prisiliesti ar pauostyt...

Perbraukti pirštais pumpurus gležnus...

Žavėtis grakštumu ir elegancija...

Spalvom tyriausiom... ir kvapais švelniais...

Sustoja laikas besimėgaujant gėle...

Neveltui – Rožės meditacija...

Neveltui stoja štilis vandenyne...

Neveltui naktį pakeičia diena...

Autorė K. Naruševičienė, 2018-10, "swirl" technika

Taip moteriška niekur neskubėti!

Kaip upė – plaukti pasroviui...

Ir laistyti krantus smėlėtus...

Ir skleisti pumpurus kitų gėlių...

Kasdien kaip moteris – esu kitokia!

Šiandien jurginas, o rytoj aš – rožė...

Juk kartais norisi pasišpilkuoti...

O ryt – aš būsiu Karalienė!

Ori, kilminga ir teisinga –

Pirmiausiai sau – paskui kitiems!

Myliu save – kaip rožė! Ne narcizas!

Seku aš saulę dangumi!

Pati esu saulutė šiam gyvenime –

Vaikams... ir vyrui... ir draugams...

Sušildau meile... ir apglėbiu nerimą –

Manam glėby – užuovėją atras...

Moteris – pati Gamta didinga!

Čia stoja ir pavasaris... žiema...

Ir pūgos siaučia... ir ledai čia tirpsta...

Ir gėlės žydi... klesti žaluma...

Aš priimu save spygliuotą...

Ir gležną priimu save...

Nulaužtą... ar nuskintą... priimu!

Tai patirtis manoji – ne klaida!

Kaip medis po žiemos – išskleisiu intuiciją –

Kada man laikas sulapot...

Sukrauti pumpurus, pražysti...

Ir naują derlių dovanot!

2017-03-01

Įkvėpta seminarų ciklo „Pažink Karalienę savyje“.