Pasimetusi gyvenime ne pirmą kartą...
Kur link keliauju pamažėl?
Klausimų daugiau negu atsakymų...
Kas man į juos atsakys? Vėl... ir vėl...
Depresija kankina? Ima nerimas?
Ne tuo keliu daug metų tu ėjai...
Prieš savo prigimtį, prieš misiją svarbiausią...
Nesugrąžinsi viso to vienu žingsniu...
Kiekvienas turim grįžti į vaikystę
Jei ne dabar... senatvėj – žaibišku greičiu...
Kad prisimint, kam atėjau...
Ką dovanot gyvenimui galiu...
Ar pameni tu žvilgančias akis vaikystėj?
Troškimą džiaugsmo mylinčia širdim?
Gyvenimas tik džiaugsmui mums sukurtas,
Jeigu eini savu keliu, sava lemtim!
Širdis ir protas džiaugias darnoje –
Nelieka abejonių...
Taip paprasta gyventi Savo Minčių Tyloje
Kai nebelieka gyvenime klajonių...
2017-02-07 (46)
 |
| Kiotas. Nuotraukos autorė K. Naruševičienė |
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.