Kur susilieja Žemė ir Dangus
Kur Saulė nušviečia pamatus
Kur Žemės gelmių turinys
Auksu pavirsta akimirką
Kur stoja palaiminga tyla
Kur garbinama dieviška šviesa
Kur paukščiai nustoja čiulbėję
Ir Žemėje stoja taika
Palaiminta kiekviena diena
Nuo galvos iki kojų užlieja energija
Kasdieniams darbams ir poilsiui
Senam, jaunam, moteriai ir vyrui
Kaip gera nubusti iš miego
Daug metų kamavusios nemigos
Kaip gera pajausti palaimą
Nes gimėm gyventi klestėjime
Kaip gera pajusti Dangų
Kuris vis artėja prie Žemės
Ir aiškiai pajusti pragarą
Kuris atsivėrė per patirtį
O palaiminga naktie
Pilna vaivorykštės spalvų
O palaiminga tamsa
Kuri iš visų spalvų
Dangus neateina be pragaro
Diena nestoja be tamsos
Koks įdomus gyvenimas
Kuris nestokoja Dievo paramos
Tereik pajusti alsavimą
Tos visžalės mus supančios gamtos
Suprast save, kaip amžiną gyvenimą
Ir nestokot gyvenime drąsos
Kaip noriu pajusti gyvenimą
Kur susilieja Žemė ir Dangus
Kaip noriu nutverti laimės plunksną
Ir laimint artimą, gyvenimą
Kasdien, kasdien maži stebuklai vyksta. Ar matai?
Išdrįsk pakelti galvą, pamąstyti
Pasaulis nuostabus! Čia viskas žydi, švyti
Ir aš esu - visa to dalis
Tobula gyventi panorėjus
Rojuj, kuris toks artimas…
Tereik ištiesti ranką, atverti širdį artimui
Priimti svetimo - kaip savo dalį
Nuolankiai priimant gyvenimą
Jis ves keliu tik tau pramintu
Ir visos patirtys, sykiu
Taps pamoka, šuoliu į ateitį, dejavu…
2017-01-08
Kristina Leitonaitė Naruševičienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.